Mojito

Europos klubuose populiariausiu ir madingiausiu gėrimu pripažįstamas kokteilis „Mojito“ atkeliavo pas mus iš Kubos. Kokteilio „Mojito“ pavadinimas kilęs iš vakarų Afrikos vergų vartojamo žodžio mojo, reiškiančio „užburti“, „paskleisti kerus“. „Nors iš kitos pusės, šis kokteilis turi savo „protėvį“, t. y. gėrimą, žinomą El Draque (drakonas) vardu, kuris buvo sukurtas vieno iš pagarsėjusių piratų Francio Drake‘o dešiniosios rankos Richardo Drake‘o“. 

El Draque buvo sumaišytas iš „aguardiente“ (prastesnės kokybės distiliuoto spirito), cukraus, mėtos lapų bei žaliosios citrinos sulčių. El Draque buvo vartojamas daugiau medicininiais tikslais. Jo receptas buvo pritaikytas romui ir vėliau naudojamas parduodant baltąjį „Bacardi“ kompanijos romą, kaip neatsiejamą „Mojito“ dalį. Tradicinio „Mojito“ pagrindas yra romas. Romas, naudojamas „Mojito“ kokteiliams gaminti, dažniausiai būna baltas, o tiksliau - skaidrus (distiliuotas ir supiltas į butelius, bet nesendintas ąžuolo statinėse ir neturintis papildomų prieskonių, kitaip žinomas „spiced rum“ vardu). 

Vasarą kokteilį galima paskaninti įvairiausiais vaisiais arba uogomis – mėlynėmis, braškėmis, avietėmis ar smulkiais gabaliukais supjaustytu ananasu. Vaisiai ar uogos į stiklinę dedami su jau sutrinta mėta, cukrumi ir žaliąja citrina. Tuomet viskas lengvai sugrūdama piestele, kad išsiskirtų sultys. Baigiamieji kokteilio ruošimo akcentai tokie pat kaip ir įprastojo „Mojito“.

Kokteilį „Mojito“ šiaudeliu reikia siurbčioti pamažu, nuolat maišant cukrų. Tik taip pajusite tikrąjį gaivų, saldžiarūgštį skonį.